iškalbininkas

ìškalbininkas, -ė smob. (1); A1884,70 iškalbingas žmogus: Toks ìškalbininkas, senas žmogus – ano neapšnekėsi Užv. Na, na, ìškalbininke, ar nenutilsi! Vdk. Mano vaikas ìškalbininkas Rs.